Nuoga...

Vėl svaigstu nuo paveikslų... Kaip Živilės ir Lino draugas FK išsireiškė - esu viena iš tų "nučiuožusių"...

Bet žiūrėkit kokį nuostabų paveikslą "susižvejojau" šiandien ant Trade Me.

Įsimylėjau tai panašiai kaip Živilės Katiną... Galės dabar abu ant tos pačios sienos "draugauti"...

"Tight Spot"

Štai tokį vaizdelį mes vakar stebėjom pro savo namo langus:

O kitą dieną Velingtono laikraštis "Dominion Post" išspausdino šį straipsnelį:

Finding a car park in Wellington can put drivers in some precarious positions

But the driver of this vehicle wasn't behind the wheel when it careered down her driveway while she got out to check the mail at her Newlands property just after 5pm yesterday.

Neighbours said they heard a crash and rushed to see what had happened, and found the car "on its nose".

"She was so lucky that no one was injured," one witness said.

A neighbour who was hanging her washing out at the time of the incident said that she saw the wayward car crash into the woman's house.

Neighbours thought the driver had put the handbrake on but it had failed, causing the car to roll down the steep driveway into the Cheltenham St property.

Two fire engines and two ambulances attended and a crane was called in to remove the car from its insecure position. An ambulance spokeswoman confirmed that no one was hurt.

Taigi, būna ir taip. Istorijos moralas: nebūkit tinginiai ir pašto dėžutę pasitikrinkit jau saugiai pastatę mašiną į garažą.

Vakarykštis įvykis mūsų gatvėje man priminė mano liūdną nuotykį su priekaba, kuri sulaužė man raktikaulį irgi taip nuo kalnelio riedėdama... Tada tai važiavau "pasivažinėt su greituke, o greitosios gydytojai dar ir per dantį mane patraukė, atsieit visą balioną tų "stebuklingųjų dujų" sukvėpavau...

Mano istorijos moralas toks: neklausykit stipriosios lyties atstovų kurie bando jus įtikinti, kad įmanoma dviese į kalnelį užstumti gana nemažą priekabaitę pilną žemių...

Laimingų Šventų Velykų

Su Šventom Velykom, Priecīgas Lieldienas, Häid Lihavõttepühi, Gelukkig Paasfeest, Frohe Ostern, Gleðilega Paska, God Påske .

Daug sveikatos, laimės ir sėkmės jums mano draugai, išsibarstę po pasaulį. Velykos, Kalėdos ar kitos didelės šventės - galvoju apie jus. Būkit laimingi :)

Mėgstamiausia daina šiandien

Tiesiog fantastika. Ypač jei jau matėte "Six feet under". Rekomenduoju. Apie gyvenimą....

Kerpam plaukus

Šiandien buvau kirpykloj pas savo nuostabiąją kirpėją, kuri kaip ir visada labai fainai apkirpo, o dar priedo ir tokį skalpo masažą padarė... Liux... Įdėjo kelias šviesias sruogeles, bet jų beveik nesimato - kitąkart net laiko tam nešvaistysiu... O bendrai tai esu labai patenkinta. "Blue Cactus" vadinasi jei kas ieškot gerų kirpėjų Velingtone. Aš pas juos einu jau daugiau nei metai ir keisti net nežadu.Grįžtant namo autobuso vairuotojas vairavo kaip koks manijakas... Galvojau apsiversim ir niekas manęs su šia nuostabia ševeliūra nepamatys... Na, bet parvažiavom. Išlipant "ačiū" nesakiau, o gal reikėjo pasakyti "thank you for bringing me back in one piece..."

Operacinė ant ratų arba kaip Feliksiukui "orchidėjas" operavo

Na, gal reikėtų pradėti nuo "orchidėjų"... Labai jau fainas pavadinimas, beveik ir romantiškas... Tačiau išvertus iš graikų kalbos (orkhis) reiškia sėklides... Na, bet man "orchidėjos" gražiau skamba :)
Taigi, tos "orchidėjos" Feliksiukui gimus ėmė ir liko jo pilvelyje, vietoj to kad keliautų į "ten kur priklauso". Atsimenu, kaip jį dar tik savaitės amžiaus siuntė tirti ultragarsiu, nes norėjo įsitikinti, kad jis tikrai berniukas, o ne berniukas paviršiuj, o mergaitė viduj (atrodo hermafroditais tokie žmonės vadinami). Prietaringa bobutė pasakytų, kad čia iš mano didelio noro turėti mergaitę viskas pas Feliksiuką susivėlė, na, bet mes prietarais netikim, o be to, kai jau gimsta, tai augini kas gimė ar tai būtų berniukas, ar mergaitė ar mažas hermafroditas...
Na, ultragarsis nustatė, kad tikrai berniukas ir kad "orchidėjos" dar tik pakeliui į "ten kur priklauso". Liepė laukti ir porą kartų siuntė į ligoninę tikrintis ar jau atkeliavo. Bet tos "orchidėjos" net nemanė viso kelio keliaut nes užstrigo. Taigi, pagaliau sulaukėm savo eilės operacijai ir Feliksiukui padarė abiejų pusių orchidopeksiją. Bet įdomiausia tai buvo tai, kad operaciją darė operacinėje ant ratų (mobile surgical bus):

Visai nieko, buvau ir aš vidun užėjus (reikėjo Feliksiuką palaikyti kol užmigdė). Labai puikiai viskas įrengta, niekuo nuo ligoninės operacinės nesiskiria, tik galbūt tiek, kad ne toks didelis plotas. Bet kadangi tokia operacinė ant ratų naudojama tik nedidelėms operacijoms, tai labai daug medikų ir nedalyvauja. Tai yra puiki idėja Naujajai Zelandijai, kur ne kiekvienam miestely rasi ligoninę, o atstumas iki artimiausios ligoninės gali būti labai tolimas. Na, mes tai iš Velingtono važiavom į Paraparaumu (apie 80 kilometrų), nors Velingtone yra net pora ligoninių (neskaitant privačių). Na, bet universitetinėse ir kitose didelėse ligoninėse problema yra ta, kad operacinės dažniausiai yra užimtos sudėtingų operacijų, o be to, planuotos operacijos dažnai atšaukiamos, jei atsiranda neplanuotų, skubių operacijų. O operacinėj ant ratų to nenutinka, nes ji ir yra skirta tik planuotoms nedidelėms operacijoms. Na, Feliksiuko "nedidelė" operacija užtruko apie dvi valandas, nes dar ir išvaržėlių porą rado, o nuo atvykimo į vietą iki išvykimo namo praėjo keturios valandos. Labai ilgai atsibudinėjo mažasis, nes kadangi operacija užtruko ilgiau nei paprastai, tai jam davė morfijaus, o nuo jo tai žiauriai miegas ima (teko porą kartų "naudoti" kai apendicitą pjovė ir kai raktikaulį susilaužiau). Dabar sėdžiu su Feliksiuku namie iki savaitės pabaigos, oi kaip liuks, kai nereikia į darbą...

Taigi, beveik visa šeimyna dabar yra pabuvojus ligoninėj operacijoms išskyrus, žinoma, Beną. Jis tikras sveikuolis, net plombos nė vienos dar neturi ir neįsivaizduoja ką reiškia dantį gręžti ar traukti. Gal jis koks ateivis iš kitos planetos? Na, bet ne, buvo ranką susilaužęs prieš 8 metus... Viskas tvarkoj...

"Undinėlė" aka Kingfish

Štai kokią "undinėlę" Benas "sugavo" tiesiai iš Murray rankų... (Kas nežino, Murray yra Danguolės vyriukas, prisiekęs žvejys, o dabar jau ir įrašytas į Beno labiausiai gerbiamų asabų sąrašą...)

Na nuotraukoj matosi Benas labai didžiuojasi - vis tik tokia didelė žuvis ir jam teko garbė ją išmėsinėt, kauliukus išnarstyt ir pagaminti štai tokį, labai labai skanų patiekalą:

Taip pat dalis šios kingžuvės buvo suvartota kai Vilmis ir Linas atvažiavo pas mus pietų, o kita dalis nukeliavo į šaldiklį ir mus dar maitins ne vieną kartą. Na, šaunuolis tas Murray - please catch more fish, we are happy to come and get it :) Ačiū, ačiū, ačiū!

Vasario 16-osios susitikimas ir meilė iš pirmo žvilgsnio...

Vasario 16 savaitgalį mes su Benu praleidom Aucklende. Palikom vaikučius seneliams ir atskridom penktadienį ryte, nes norėjom po miestą pasivaikščioti, o taip pat į vieną Beno mėgstamą restoraną nueiti. Miestas tai buvo fantastiškas - labiau patiko nei tikėjausi. Jautėmės beveik kaip užsieny, nes oras buvo toks tropikinis, aplink visokiausi žmonės - indai, kiniečiai, korėjiečiai, japonai, rusai, skandinavai, lietuviai :) zelandiečiai ir taip toliau... Taip pat jautėmės truputį "iš kaimo", nes labai jau didelis tas Aucklendas palyginus su Velingtonu...

Penktadienio vakarą ėjom į restoraną Soul. Labai puikiai praleidom laiką. Kai Benas yra toks prisiekęs gurmanas ir visokių skanių patiekalų gamintojas, su juo einant į kokį nors restoraną visada prisiklausau įvairių pastebėjimų (pastabų), kaip tas ar kitas patiekalas visai ne i temą, lašiša perkepusi, ko nors trūksta arba apskritai, "jeigu aš šį patiekalą daryčiau, tai...." arba "jei tai būtų mano restoranas, tai...." Nu vienu žodžiu, retai kada jam kas įtinka. Na, šitas restoranėlis tai įtiko ir dar kaip. Labai skani žuvytė buvo Otas (angliškai Tutbot), taip pat ančiukas... Na, receptų neparašysiu, bet jei kada būsit Aucklende, labai rekomenduojam apsilankyti Soul. Baras ten irgi labai geras -Long Island Iced Tea buvo skaniausiai sutaisytas kokteilis kurį esu kada nors ragavusi... Teko pagirti barmeną Ricardo ir dar tipsų duoti. O grįžus tai net ir e-mailą parašiau menedžeriams ir jų restoraną bei darbuotojus išgyriau. Na, tikėsimės kad jei net ir nepadidins jiems algos, tai bent perduos linkėjimus iš labai patenkintų klijentų...

Na, o Vasario 16 nebūtų Vasario 16 jei nebūtume susitikę su Naujosios Zelandijos lietuvaičiais.

Iš tiesų tai buvau truputį supykus, nes oficialioji dalis buvo suorganizuota sekančią dieną (tuo pat metu kai mūsų lėktuvas jau skrido atgal į Velingtoną...), todėl nesutikau nė vieno senesnės kartos emigrantų. O ir Mūza Rubackytė ten buvo (nes kaip tik Naujojoj Zelandijoj koncertavo), ir NZ televizija visus filmavo ir per TV parodė... Na, gal kitais metais pasiseks. O kol kas apie tai galima pasiskaityti kitų lietuvių bloge, o tiksliau keliuose jų...
Taip pat, lietuvių vakarėlyje įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio.... Šaip tai tokia meile netikiu, bet šį kartą jis mane pavergė... Gražus toks, įdomus..........katinėlis... kurį nutapė Živilė. Linas jau buvo tą gražutį nusižiūrėjęs, todėl man teko jį išpirkti ir vežtis pas save i Velingtoną.
Labai ačiū Živilei, gal dar ką nutapys prieš išvažiuodama?..
Taigi, taip ir gyvenam... Dabar truputį liūdna, nes Danguolė išvažiavo penkiem mėnesiam į Lietuvą... Na, bet dirbam daug, nes labai norim algos padidinimo birželio mėnesį - kad ir mes galėtume į Lietuvą važiuot :)

Tatuiruotės

Na, po to kai Danguolė labai gražiai aprašė savo tatuiruotę, mes su Benu irgi pasimąstėm sau ir sakom - o kodėl gi ne, įdomu vis gi pabandyti. Pasidavėm mados šauksmui ir draugų įtakai...
Kaip Danguolė ir sakė - visai neskaudėjo... Na, o vaizdelis ant Beno rankos yra maždaug toks:

Maniškė tai nelabai spalvinga, na bet man visai nieko. Tikiuosi neišmes iš darbo (teks ilgom rankovėm dirbt...)

Taigi taigi, tikimės kad šios tatuiruotės dar ne paskutinės...