Katės

Taigi, nutiko čia pas mus toks dalykėlis - namie apsigyveno keletas pelyčių... Iš pradžių jautėmės saugiai - galvojom juk du katinai namie, tikrai nebus jokių problemų.

Štai mano "gražuoliai"...

Bet ką jūs, prabėgo mėnuo, du... pelytės ir toliau sau šeimininkauja po namelius, šika (atsiprašant) kur papuolė, neįmanoma... Tai pagaliau nusipirkom pelėms spąstukus ir užtaisę tą aparatą pradėjom laukti... Ilgai laukt net nereikėjo, gal už kokių dešimties minučių spąstukai paukštelėjo ir viena iš pelyčių iškeliavo į dausas... Antroji pasekė pirmosios pėdomis už kokio pusvalandžio... Sekančią dieną sugavom dar vieną porelę, o dar kitą dieną paskutinį peliūkštį - iš viso penkios riebios pelės... Galvojom katinai veltėdžiai, ir už ką mes juos čia šeriam, jau galvojom kaip čia juos nubaudus, bet... Kai po paskutinės pelės sugavimo praėjus dienai mes po darbo grįžom namo, po stalu valgomajam gulėjo didžiulė, riebi žiurkė...

Katinai tikriausiai nusprendė, kad nėra čia ko terliotis su mažais peliūkščiais - geriau iš karto riebią žiurkaitę griebt...

Sebastijono Gimtadienis

Štai ir dar vienas gimtadienis, vėl kepėm tortą, vėl užgriuvo svečiai... Liepos dvidešimtą Sebastijonui suėjo šeši metai. Jis yra iš visų pusbroliu ir pusseserių pats vyriausias, taip pat pirmasis anūkėlis seneliams, pirmasis sūnėnas tetoms ir dėdėms, pats pats pirmiausias, visad norintis visur ir visada pirmauti...
Na, o čia jo nuotraukos nuo pat gimimo iki 6 metų, kiekvieniems metams po vieną:

2001 - Sebastijonui tik pora savaičių.

2002 - Jau metai...

2003 - Du metai...

2004 -Trys...

2005 -Keturi

2006 -Penki...

2007 -Šeši...

Net du gimtadienius šventėm Lietuvoj - pirmąjį ir penktąjį (tiek iš viso kartų - tik du - buvau Lietuvoj nuo 1996)... Kuo toliau, tuo labiau vaikas darosi savarankiškesnis, pamažu atranda save, pradeda domėtis visokiais užsiėmimais. Šiais metais pradėjo lankyti gimnastiką, vasarai jau prašosi žaisti kriketą. Labai mėgsta Lego ir knygas, kiekvieną gimtadienį ar Kalėdas galvos ilgai sukti nereikia ką dovanoti... Kartais būna užsispyręs kaip ožys, bet čia, kaip Benas kad sako, yra iš mano žemaitiškos pusės atėję...

Taigi, gimtadienis praėjo puikiai, vien tik su giminaičiais, kurie jau ir taip vos mūsų name besutelpa, ir jų kas metai vis daugėja... Jau dabar turim per visus Beno brolius ir sesę septynis zuikius, o sausio mėnesį mūsų didžiulis klanas pasipildys dar vienu zuikaičiu (visi tikisi kad bus zuikaitė...) Dauginasi McBride'ai, nieko nepasakysi...

Gaila, kad nenufotkinau torčiuko, kadangi mano foto kameros kortelė sukvailiojo (teko ją išmest po to gimtadienio), bet už tai nufilmavau pusę minutės... Tortas buvo 'kosminis laivas', dabar vaikas svajoja tai kosmonautu buti, tai gaisrininku, tai jūreiviu - tai pagal fantazijas gimtadieniniai tortai. Tai, kad norėjo pasakų pilies užmiršo, na ir gerai, nes per daug jau sudėtinga būtų buvę tą pilį "pastatyti"...

http://www.youtube.com/watch?v=0bk6WY5Aels

Ten aš rėkiu "hurry up"!..