Taigi, tos "orchidėjos" Feliksiukui gimus ėmė ir liko jo pilvelyje, vietoj to kad keliautų į "ten kur priklauso". Atsimenu, kaip jį dar tik savaitės amžiaus siuntė tirti ultragarsiu, nes norėjo įsitikinti, kad jis tikrai berniukas, o ne berniukas paviršiuj, o mergaitė viduj (atrodo hermafroditais tokie žmonės vadinami). Prietaringa bobutė pasakytų, kad čia iš mano didelio noro turėti mergaitę viskas pas Feliksiuką susivėlė, na, bet mes prietarais netikim, o be to, kai jau gimsta, tai augini kas gimė ar tai būtų berniukas, ar mergaitė ar mažas hermafroditas...
Na, ultragarsis nustatė, kad tikrai berniukas ir kad "orchidėjos" dar tik pakeliui į "ten kur priklauso". Liepė laukti ir porą kartų siuntė į ligoninę tikrintis ar jau atkeliavo. Bet tos "orchidėjos" net nemanė viso kelio keliaut nes užstrigo. Taigi, pagaliau sulaukėm savo eilės operacijai ir Feliksiukui padarė abiejų pusių orchidopeksiją. Bet įdomiausia tai buvo tai, kad operaciją darė operacinėje ant ratų (mobile surgical bus):
Visai nieko, buvau ir aš vidun užėjus (reikėjo Feliksiuką palaikyti kol užmigdė). Labai puikiai viskas įrengta, niekuo nuo ligoninės operacinės nesiskiria, tik galbūt tiek, kad ne toks didelis plotas. Bet kadangi tokia operacinė ant ratų naudojama tik nedidelėms operacijoms, tai labai daug medikų ir nedalyvauja. Tai yra puiki idėja Naujajai Zelandijai, kur ne kiekvienam miestely rasi ligoninę, o atstumas iki artimiausios ligoninės gali būti labai tolimas. Na, mes tai iš Velingtono važiavom į Paraparaumu (apie 80 kilometrų), nors Velingtone yra net pora ligoninių (neskaitant privačių). Na, bet universitetinėse ir kitose didelėse ligoninėse problema yra ta, kad operacinės dažniausiai yra užimtos sudėtingų operacijų, o be to, planuotos operacijos dažnai atšaukiamos, jei atsiranda neplanuotų, skubių operacijų. O operacinėj ant ratų to nenutinka, nes ji ir yra skirta tik planuotoms nedidelėms operacijoms. Na, Feliksiuko "nedidelė" operacija užtruko apie dvi valandas, nes dar ir išvaržėlių porą rado, o nuo atvykimo į vietą iki išvykimo namo praėjo keturios valandos. Labai ilgai atsibudinėjo mažasis, nes kadangi operacija užtruko ilgiau nei paprastai, tai jam davė morfijaus, o nuo jo tai žiauriai miegas ima (teko porą kartų "naudoti" kai apendicitą pjovė ir kai raktikaulį susilaužiau). Dabar sėdžiu su Feliksiuku namie iki savaitės pabaigos, oi kaip liuks, kai nereikia į darbą...
Taigi, beveik visa šeimyna dabar yra pabuvojus ligoninėj operacijoms išskyrus, žinoma, Beną. Jis tikras sveikuolis, net plombos nė vienos dar neturi ir neįsivaizduoja ką reiškia dantį gręžti ar traukti. Gal jis koks ateivis iš kitos planetos? Na, bet ne, buvo ranką susilaužęs prieš 8 metus... Viskas tvarkoj...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą