Vasario 16-osios susitikimas ir meilė iš pirmo žvilgsnio...

Vasario 16 savaitgalį mes su Benu praleidom Aucklende. Palikom vaikučius seneliams ir atskridom penktadienį ryte, nes norėjom po miestą pasivaikščioti, o taip pat į vieną Beno mėgstamą restoraną nueiti. Miestas tai buvo fantastiškas - labiau patiko nei tikėjausi. Jautėmės beveik kaip užsieny, nes oras buvo toks tropikinis, aplink visokiausi žmonės - indai, kiniečiai, korėjiečiai, japonai, rusai, skandinavai, lietuviai :) zelandiečiai ir taip toliau... Taip pat jautėmės truputį "iš kaimo", nes labai jau didelis tas Aucklendas palyginus su Velingtonu...

Penktadienio vakarą ėjom į restoraną Soul. Labai puikiai praleidom laiką. Kai Benas yra toks prisiekęs gurmanas ir visokių skanių patiekalų gamintojas, su juo einant į kokį nors restoraną visada prisiklausau įvairių pastebėjimų (pastabų), kaip tas ar kitas patiekalas visai ne i temą, lašiša perkepusi, ko nors trūksta arba apskritai, "jeigu aš šį patiekalą daryčiau, tai...." arba "jei tai būtų mano restoranas, tai...." Nu vienu žodžiu, retai kada jam kas įtinka. Na, šitas restoranėlis tai įtiko ir dar kaip. Labai skani žuvytė buvo Otas (angliškai Tutbot), taip pat ančiukas... Na, receptų neparašysiu, bet jei kada būsit Aucklende, labai rekomenduojam apsilankyti Soul. Baras ten irgi labai geras -Long Island Iced Tea buvo skaniausiai sutaisytas kokteilis kurį esu kada nors ragavusi... Teko pagirti barmeną Ricardo ir dar tipsų duoti. O grįžus tai net ir e-mailą parašiau menedžeriams ir jų restoraną bei darbuotojus išgyriau. Na, tikėsimės kad jei net ir nepadidins jiems algos, tai bent perduos linkėjimus iš labai patenkintų klijentų...

Na, o Vasario 16 nebūtų Vasario 16 jei nebūtume susitikę su Naujosios Zelandijos lietuvaičiais.

Iš tiesų tai buvau truputį supykus, nes oficialioji dalis buvo suorganizuota sekančią dieną (tuo pat metu kai mūsų lėktuvas jau skrido atgal į Velingtoną...), todėl nesutikau nė vieno senesnės kartos emigrantų. O ir Mūza Rubackytė ten buvo (nes kaip tik Naujojoj Zelandijoj koncertavo), ir NZ televizija visus filmavo ir per TV parodė... Na, gal kitais metais pasiseks. O kol kas apie tai galima pasiskaityti kitų lietuvių bloge, o tiksliau keliuose jų...
Taip pat, lietuvių vakarėlyje įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio.... Šaip tai tokia meile netikiu, bet šį kartą jis mane pavergė... Gražus toks, įdomus..........katinėlis... kurį nutapė Živilė. Linas jau buvo tą gražutį nusižiūrėjęs, todėl man teko jį išpirkti ir vežtis pas save i Velingtoną.
Labai ačiū Živilei, gal dar ką nutapys prieš išvažiuodama?..
Taigi, taip ir gyvenam... Dabar truputį liūdna, nes Danguolė išvažiavo penkiem mėnesiam į Lietuvą... Na, bet dirbam daug, nes labai norim algos padidinimo birželio mėnesį - kad ir mes galėtume į Lietuvą važiuot :)