Buvo penktadienis, tai ir is darbo pusei dienos isejom (cia tai buvo geriausia...). Pries tai visas dvi savaites laksciau, ieskojau sukneles pirkt, abi su drauge Lote (ji irgi ejo i vestuves, bet i kitas) isvaikstinejaom visas parduotuves bet nieko neradom. Cia tokia suknia rasti kad nebutu per daug kasdieniska ir nebutu per daug "baliska" tai labai sunku. Yra daug graziu vasariniu sukneliu, bet jos netinka tokiai progai, o rengtis kokia ten blizgancia iki zemes irgi nenorejom. Tiesa, labai daug moketi irgi nelabai troskom, tai abi numojom ranka ir pasiskolinom - as is svogierkos, o ji is drauges. Nezinau kaip Lote atrode, bet man mano sukne visai patiko. Aisku, irgi nebuvo per daug nieko ypatingo (gal tik tai kad svogierka pati ja pasiuvo), na bet zeme nesivilko ir buvo pakankamai sventiska.
Visa savaite lijo, tai galvojom reikes ir sketi pirkt toms vestuvems... Bet tas penktadienis tai buvo be galo grazus. Buvo be galo silta, be vejo, tiesiog "nezelandiskas" oras, tai sugrizo optimizmas ir gera nuotaika ( o tai jau buvo pradejes stogas vaziuot...). Tiesa, orai pradejo taisytis po nevykusios vasaros pradzios ir dabar yra visai nieko jau kokias tris savaites (su trumpom pertrauklelem). Zmoniu labai daug tai nebuvo, na gal kokie 80 -100. Vestuves vyko tokiam senam zelandiskam dvare (senovinis britu kolonistu pastatas), labai grazi aplinka, palmes, gelynai, pauksteliai ciulba - vienu zodziu buvo grazios vestuves lauke.
Kunigelis sutuoke jaunuosius tiesiog ant pievutes, nereikejo baznycioj misiose sedeti.
Susitikom daug Beno giminiu, su kai kuriais jo pusbroliais ir pusseserem ir as esu jau daug metu pazistama (vienas ju gyveno Londone kai mes ten gyvenom), tai buvo idomu. Tiesa, tas pusbroliukas irgi ruosiasi tuoktis, veda portugale, o vestuves bus Madeiroj. Pakviete, bet geriau butu nekvietes... nes labai jau norisi vaziuoti, bet kazin ar iseis - sitoks kelias iki tos Madeiros... Na, nieko, ziuresim kaip seksis, iki rugpjucio dar laiko yra. Taigi, smagios buvo vestuves, labai prisijuokem kai jaunosios tevas (pasikeisdamas su motina) sake kalba, jaunikis irgi prijuokino su savo kalba, o juokingiausias tipas tai buvo pirmasis pabrolys - ne tik is isvaizdos, bet ir siaip "linksmu plauciu" zmogus...
Pasokti irgi teko, nors daugiausiai laiko praleidom plepedami. Viskas praejo labai greitai - vidurnakti visi iskeliavo namo - niekas cia nesvencia per visa nakti... ir nedainuoja uzstales dainu... nekaria pirslio (turbut net nezino kas per daiktas tas pirslys...), vienu zodziu jokiu dideliu tradiciju nera. Aisku, lietuvisku (liaudisku) vestuviu niekas neastos, bet vis tiek... dar gerai kad tos vestuves ir is viso buvo, o tai dabar mazai kas tuokiasi, arba labai ilgai reikia laukti kol prisiruosia - daznai jau ir jaunuju vaikai buna paauge...Daugiau nuotrauku bus elektroniniame albume.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą