Na, bet siaip tai ne viskas vyko pagal McBride'us - pirmiausia tai Sarai vienintelei nenusiseke su akusere, buvo ten visokiu nesusisnekejimu ir nesutarimu ir tai apsunkino visa reikala. Vienu zodziu nelabai buvo malonus procesas, daug streso ir asaru... Be to ji net tris dienas prasikankino kol pagaliau vargais negalais pagimde. Berniukas irgi gime gana mazas palyginus su kitais McBride'u kilmes atstovais - tik 3,5kg (visi kiti buvo virs 4kg, tame tarpe ir mergaite). Mazylis auga sveikas, kol kas nei i mama, nei i tete nepanasus...
Sebastijonas tai yra "apsestas" del to beibio, kai tik nuvaziuojam jis buna pati geriausia "aukle" pasaulyje, padeda Sarai sauskelnes pakeisti, atnesa ko paprasytas, nori ta vaika palaikyti, paglostyti ar tiesiog stovi ir spokso i ji mieganti loveleje. Sake ir mums reiketu dar vieno beibio, gerai butu sese tureti. Idomiausia tai yra pasiklausyt is kur mes ta bebi paimtume, nes jis yra labai "apsiskaites" ir zino ir kur vaikai atsiranda (gandru ir kopustu pasakom jo jau neapgausi). Na, kol kas teveliai apie tai nenori net girdeti, tegu dziaugiasi pusbroliais ir pusseserem - pazaidi, atgal atiduodi ir ramybe... Tiesa, as juokais pasiuliau "gal vezkimes Tobi namo?", tai jisai rimtu veidu paaiskino kad ne, jokiu budu, nes Sara verks... Stai taip. Daugiau nuotrauku rasit mano elektroninuose foto albumuose...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą