Štai mano "gražuoliai"...
Bet ką jūs, prabėgo mėnuo, du... pelytės ir toliau sau šeimininkauja po namelius, šika (atsiprašant) kur papuolė, neįmanoma... Tai pagaliau nusipirkom pelėms spąstukus ir užtaisę tą aparatą pradėjom laukti... Ilgai laukt net nereikėjo, gal už kokių dešimties minučių spąstukai paukštelėjo ir viena iš pelyčių iškeliavo į dausas... Antroji pasekė pirmosios pėdomis už kokio pusvalandžio... Sekančią dieną sugavom dar vieną porelę, o dar kitą dieną paskutinį peliūkštį - iš viso penkios riebios pelės... Galvojom katinai veltėdžiai, ir už ką mes juos čia šeriam, jau galvojom kaip čia juos nubaudus, bet... Kai po paskutinės pelės sugavimo praėjus dienai mes po darbo grįžom namo, po stalu valgomajam gulėjo didžiulė, riebi žiurkė...
Katinai tikriausiai nusprendė, kad nėra čia ko terliotis su mažais peliūkščiais - geriau iš karto riebią žiurkaitę griebt...
1 komentaras:
Dievulėliau!!! peržiurėjusi tavo nuotraukas, ir perskaičiusi apie jūsų intensyvią kovą su šiais padarais, pagalvojau kad tu galėtum dirbti spec. korespondente kur nors Irako karo lauko epicentre. Jau po šitokių vaizdelių, tai kraujo klanai ir bombos būtų vienas juokas.
O jei rimtai, tai linkiu, kad tavo katinėliai geriau pereitų prie pelyčių, bo sako žiurkės gali būti labai pavojingos. Brrr.. net negera paliko.
Rašyti komentarą