Gimtadieniai ir kitos šventės

Šį penktadienį šventėm Lino gimtadienį. Linas į Zelandiją atvažiavo dar palyginus neseniai, dar nė metų nėra. Jis ir Danguolė yra vieninteliai lietuviai Velingtone kuriuos aš pažįstu ir su kuriais labai šaunu pabendrauti. Girdėjau lyg ir dar pora lietuvių čia gyvena, bet į mūsų kvietimus susitikti jie neatsiliepė. Na, tiek jau ir to.
Gimtadienis praėjo labai gerai, prisivalgėm torčiuko...

Ir man kliuvo nemažas gabalas...


Susirinko labai jau marga grupė žmonių, buvom mes lietuviai, po to porelė vokiečių, keletas indų, malaizietė, o visi kiti zelandiečiai.

Kaip Linas po to kad sakė, geras buvo vakarėlis, tik baigėsi anksti vakare (na, buvo gal kokios 10 valandų vakaro). Na, bet aš buvau pakviesta dar į kitą vakarėlį, tai suorganizavau visus lietuvius ir išvažiavom į tą kitą, kuris baigėsi anksti ryte... Tik nepagalvokit kad aš dažnai čia taip "užsišvenčiu" - tiesiog pasitaiko per metus gal pora kartų. Na, buvo ko ir švęsti, nes vis tiek, čia gimtadienis, o be to aš gavau naują darbą. Na, gal ir ne visai naujas skaitosi, nes sugrįžau į tą patį kolektyvą iš kurio buvau pusei metų "pabėgusi". Bet už tai sugrįžau jau ne kaip analitikė, o kaip vyresnioji analitikė, o iki spalio mėnesio pavaduoju mūsų grupės vadovę, tai esu kaip ir vadovė, kuri yra atsakinga net už septynis darbuotojus. Na, ką čia ir besakyti, visai kitoks jausmelis kai darbe sekasi ir kai atitinkmai už tą darbą moka. Kol kas dar tik pirmą savaitę atidirbau, dar nebuvo jokių "dramų", neteko sustresuoti, ko nors nespėti ar kokiam darbuotojui velnių duoti. Tikriausiai ir nereikės, nes mes labai jau draugiškai gyvenam, o kas draugam velnių duoda...

Taigi, toks buvo mano savaitgalis. Pagalvojau, kad per mažai nuotraukų turiu ir beveik nėka ko į albumus dėti. Lino gimtadienio nuotraukas tai darė Linas pats, o aš kažkaip vis neprisiruošiu savo kameros išsitraukt... Na, gal kitą kartą... Gausit man šį kartą dar atleist...