Dabar žiūrint į šią nuotrauką ima juokas, nes atrodom tai įdomiai - abu apsirengę nei šiaip nei taip, Benas neplautais plaukais, ranka kišenėj, aš lyg ir apsiverkus, užtinusiom akim, o iš tikrųjų tai kaip tik prieš vestuves susirgau žiauriu gripu, po to visą "medaus mėnesį" praleidau lovoj su didžiule temperatūra... Buvom tokie jauni - abiem tik po 24 metus... Dabar tai atrodo beprotybė, o tada visas vandenynas buvo iki keliu. Na, bet svarbiausia kad visą tą laiką ir dabar esam labai laimingi. Turim du sūnus, du katinus, namą, daržą, daug gražių prisiminimų ir daugybę planų ateičiai. Turim vienas kitą ir tai yra svarbiausia... Na, o kas metai paminėdami savo sutuoktuvių datą einam į restoraną. Esam gurmanai - valgis ir vynas yra labai svarbu, o taip pat yra įdomu paragauti ko nors egzotiško, nebūtinai paukščių pieno - pavyzdžiui šiemet valgėm žuvies restorane, bet taip pagamintų jūros gėrybių patiekalų nebuvo tekę ragauti. Jei kam įdomu pasižiūrėti meniu tai restorano internetinis puslapis yra www.martin-bosley.com Taigi, toks buvo šaunus šiemetinis santuokos paminėjimas. Beje, savo vestuves 1996-ais šventėm turkiškam restorane, kur nei maistas nei gėrimas jokio įspūdžio nepadarė, bet hey, nuo tos dienos viskas ėmė eiti tik geryn....
ketvirtadienis, gegužės 24, 2007
Vienuolika metų...
Taigi, Gegužės 21 dieną suėjo vienuolika metų nuo tos gražios pavasarinės dienos kai mes su Benu Londone sumainėm aukso žiedus... Vedybos buvo skubotos ir "iš reikalo", mat Benas norėjo grįžt atgal į Zelandiją pabaigt savo mokslus, o man imigracinėj paaiškino, kad jei važiuosiu į Zelandiją tik kaip draugė ar jo mergina, tai problemų bus iki kaklo... O kad skirtis tai net tokios minties nebuvo... Tai labai ačiū imigracinei, nes mes susituokėm greit ir be jokių didelių išlaidų, ir gyvenam labai laimingai jau visus vienuolika metų... O štai taip mes atrodėm tą dieną, 1996 Gegužės 21-ają:
trečiadienis, gegužės 16, 2007
Feliksiuko Gimtadienis
Štai mano mažajam pipiriukui Gegužės 12 dieną suėjo 3 metai. Ach, laikas eina taip greitai... Dar visai neseniai jis buvo štai toks...
O dabar jis jau toks...
Vaikų gimtadieniai pas mus yra "darbymetis", nes reikia kepti du tortus - vieną neštis į darželį, o kitą šventei namie su pusbroliais ir pussesere, tėveliais, seneliais, dėdėm ir tetom... Kadangi tortų temas nulemia tai kas jiems tuo metu labiausiai prie širdies tai dažniausiai ir figūruoja visokie multikų charakteriai arba mėgstamiausi gyvūnėliai. Šiemet Feliksiukas įniko žiūrėti multiką "Vėžliukai nindzės", tai į darželį neštis mes jam iškepėm vėžliuko formos torčiuką:
Na, o namie, jis norėjo dinozauro torto, tai ir vėl tėveliai pasitelkė savo kūrybinius ir kulinarinius sugebėjimus ir paruošė štai tokį "šedevrą":
http://www.youtube.com/watch?v=Pq5S94AViK4&eurl=http%3A%2F%2Fjurga%2Dnz%2Elifelogger%2Ecom%2F420417
Na, daugiau nuotraukų iš gimtadienio kol kas nėra, nes aš su savo fotiku susukau trumpą filmuką ir nebeturėjau laiko jį perkelti į kompą, tai nebeliko vietos nuotraukom. Bet kiti prifotkino, tai sudėsiu jas laikui einant į elektroninius albumus. O filmukas vadinasi "Happy Birthday", kurio pagrindinį vaidmenį užpučiant žvakes suvaidino Feliksiuko pusseserė Sayuka...
http://www.youtube.com/watch?v=Pq5S94AViK4&eurl=http%3A%2F%2Fjurga%2Dnz%2Elifelogger%2Ecom%2F420417
Taigi, šaunus buvo gimtadienis. Dabar Sebastijonas jau svajoja koks jo gimtadienis bus ir kokio jis nori torto, nors tas jo gimtadienis dar tik už dviejų mėnesių... Taigi, teks pasiraityti rankoves, nes jis "užsisakė" tortą-pilį, su raganom ir kunigaikščiais... Tikimės, kad tas jo "užsakymas" dar ne kartą keisis...