Faina buvo pabendrauti, turistai musu vis klausinejo kaip mes i Zelandija papuolem, ka cia veikem, kiek ilgai gyvenam, ar patinka, vienu zodziu visko is eiles, na, o as eilini karta gavau "pylos" kad nemokau vaiku lietuviskai... Na, o mums rupejo lietuviskai paplepeti ir suzinoti kas juos i tokias tolybes nunese. Pasirodo, jie visi kazkaip susije su Vilniaus Gedimino Technikos Universitetu (darbuotojai ir ju zmonos/vyrai), o keliauja jie kasmet vis i kitas salis. Kiek supratau Naujoji Zelandija jiems patiko, nors praleido jie joje gal tik apie 5 dienas, per kurias praktiskai net paciu izymiausiu vietu neimanoma aplankyti... Kalbejausi su tokiu zmogum kilusiu is Pagegiu kuris pazista Algimanta Lieki is Vainuto, ta kuris parase knyga apie Vainuta ir dalyvavo Vainuto jubiliejaus sventeje. Koks mazas pasaulis, kad net tokioj tolimoj saly gali sutikti zmoniu kurie ne tik kile is to paties rajono, bet ir pazista kazka is tavo gimtojo kaimo...
Musu konsulas tai saunuolis, puikiai kalba lietuviskai, nors cia atvyko po karo budamas vos 7 metu. Beje, jo vaikai irgi lietuviskai nekalba, taip kad galima man ramiau atsipusti... Sioje nuotraukoje as su Linu, jis kompiuteriu programuotojas, (o Danguole yra medicinos sesuo).
Danguole su lietuviais turistais:
Taigi, kursime lietuviu kluba Velingtone, nors konsulas ir pasakoja kad Auklande daugiau lietuviu. Na, ka padarysi, kiek bus su tiek ir draugausim... Svarbu kad nors porele yra, vadinasi ir cepelinu bus ir lietuviskos kalbos...
