Siandien pas mus buvo zemes drebejimas! Siaip tai daug ju buna, dazniausiai jie arba nedideli arba giliai po zeme tai mes ju net nejuntam. Na, siandieninis tai buvo stiprokas, nes darbe visi galvas nuo kompu pakele ir sukluso. Siaip tai stiprumas buvo 5.3 pagal Richterio skale, bet 50 km gylyje ir apie 210 km nuo Wellingtono. Jei butu paciam Wellingtone tai gal butume linde po stalais...
Per visus 10 metu Naujojoj Zelandijoj tik vienas zemes drebejimas mane truputi isgasdino. Tai buvo 1999 metais (beje tai buvo mano pirmieji metai Wellingtone), kai man bekalbant su Ruta (ji tuo metu irgi gyveno NZ, apie 60 km nuo Wellingtono) ji staiga susuko kad pas ja zemes drebejimas. As tik spejau pasakyti "koks dar zemes drebejimas?" kai ir mano tuometine "trobele" pradejo kratytis. Na, pakrate neblogai, bet ne tiek kad reiketu begti sleptis. I tokius nedidelius pakratymus zmones beveik nekreipia demesio. Bet visi pamini, kad NZ jau seniai nebuvo didelio zemes drebejimo ir kad seismologai jo "laukia" ir sako jis gali ivykti bet kada artimoj ateity...
penktadienis, sausio 19, 2007
trečiadienis, sausio 17, 2007
Turistinis zygis su palapinem
Pagaliau atejo vasara! Lauke taip grazu ir silta - buvau nosi iskisus kai su draugem ejom kavos gerti, tai nebesinorejo atgal i patalpa grizt... Kazin kiek ilgai tokie orai laikysis, nes nuo vasaros pradzios (gruodzio 1 d) visas grazias sauletas dienas galima ant pirstu suskaiciuot. Orai siaubingai nenuspejami, tai lyja, tai vel saule sviecia. Sia nuotrauka nufotografavau prie savo namu saulei besileidziant (Kita diena isauso be galo grazi ir silta).
Vaziavom prie Ruamahanga upes Wairarapa rajone (ten maziau vejuota ir apskritai oras geresnis nei Wellingtone). Vaikai prisilakste paupiu, akmenu primete i upe, visi maudesi isskyrus mane. Cia tai dar man reikia gerokai su savim padirbeti del to maudymosi NZ vandens telkiniuose... Man visada vanduo atrodo toks saltas, kad jei mane kas i vandeni imestu turbut 
Vakare uzsikurem lauza (naktys NZ gana vesios, tai je ne lauzas butu reikeje susivilkt po pora siltu megztiniu), issikepem mesytes ir uzsigerdami vyneliu puse nakties skaiciavom zvaigzdeles... Dangus ir visas pasaulis atrode toks didelis, o mes tokie mazyciai, beveik nereiksmingi zmogeliai... (o gal cia vyno toks poveikis buvo...) 
Kita diena vyrukai isejo zvejot, o moterys priziurejo vaikus (visai kaip mamutu laikais - vyrai isejo "grobio parnest"). Na, bet nieko jie nesugavo, tai teko vaziuot i parduotuve "zuvies gaudyt".
Kai po Nauju metu porai dienu pagaliau prasvito saule, musu seimyna issiruose i turistini zygi su palapinem. Turiu prisipazinti, kad esam siaubingai tam nepasiruose (nors gyvenant NZ tai yra beveik privaloma - gamta, turistavimas, isvykos su palapinem cia yra kasdienybe). Na, bet pasiskolinom pora palapiniu, o kitus reikalingus daktus atsiveze Beno brolis or sesuo su seimom. Taigi. Is viso susirinkom 6 suauge ir 4 vaikai. Pora dienu gryname ore buvo tikra palaima.
Vaziavom prie Ruamahanga upes Wairarapa rajone (ten maziau vejuota ir apskritai oras geresnis nei Wellingtone). Vaikai prisilakste paupiu, akmenu primete i upe, visi maudesi isskyrus mane. Cia tai dar man reikia gerokai su savim padirbeti del to maudymosi NZ vandens telkiniuose... Man visada vanduo atrodo toks saltas, kad jei mane kas i vandeni imestu turbutinfarkta gauciau nuo soko... O siaip tai geda, kad per 10 metu niekaip nesugebu saves iveikti... Na, bet uz tai mano vaikuciai tai tikros zuveles - jiems kad tik plaukioti, kad tik nardyti.
Vakare uzsikurem lauza (naktys NZ gana vesios, tai je ne lauzas butu reikeje susivilkt po pora siltu megztiniu), issikepem mesytes ir uzsigerdami vyneliu puse nakties skaiciavom zvaigzdeles... Dangus ir visas pasaulis atrode toks didelis, o mes tokie mazyciai, beveik nereiksmingi zmogeliai... (o gal cia vyno toks poveikis buvo...) Kita diena vyrukai isejo zvejot, o moterys priziurejo vaikus (visai kaip mamutu laikais - vyrai isejo "grobio parnest"). Na, bet nieko jie nesugavo, tai teko vaziuot i parduotuve "zuvies gaudyt". Sauniai praejo tos dvi dienos. Jei orai ir toliau bus vasariski, tai butinai dar vaziuosim.
penktadienis, sausio 12, 2007
Sveiki mano brangus draugai. Su Naujais!
Pirma savaite po Naujuju Metu ir as jau darbe. Nuobodu nors stauk... Darbas dar pilnai neisibegejo, nes dar daug zmoniu atostogauja, tai sedim ofise ir toks jausmas kad Sekmadienis - vos vienas kitas darbuotojas sukiojasi aplink. Man laikas slenka dvigubai leciau, nes as naujam darbe - nuo Lapkricio 30 dienos perejau dirbti i kita Ministerijos padalini, dabar priklausau "Primary Health Care Delivery" komandai, kurios darbas susijes su pirminiu sveikatos paslaugu tiekimu - bendrosios praktikos gydytojais (GP), ju paslaugomis, pirmines sveikatos paslaugu centrais it t.t ir panasiai. Kaip ir kiekvienam naujokui priklauso, i darba isivazineju labai pamazu ir dar daug ko nezinau (net pastresuoti tenka). O kadangi daug ko nezinau, tai ir darbo dar nedaug teturiu. Zinoma, reikia skaityti visokius straipsnius, literatura apie darbo specifika, kas yra kas, visokias Ministerijos isleistas publikacijas, nuo kuriu ziauriai ima miegas. (Sioje nuotraukoje as savo ofise).
Po interneta narsyti irgi sunkiau, nes sedziu tokioj vietoj kur visi mato ka as veikiu (praeitam darbe turejau "saugia" vietele...) Na, bet panarsau kad visai neuzmigciau. Taigi, viena diena sugalvojau kad reikia panarsyti ir paziureti ar atsirado Naujojoj Zelandijoj nors koks lietuvis (po Rutos isvaziavimo "sudepresavau" ir "prisiekiau" su lietuviais "nedraugauti" (nes jie vis isvaziuoja atgal)...Na, bet dabar jau ziauriai pasiilgau lietuviu kalbos, ir cepelinu su kuo nera issivirt...) Taigi, narsiau, narsiau ir suradau kluba, su 16 nariu (dabar jau ir iskaitant mane). Dar su niekuom nesusipazinau, dar kazko laukiu (ko gero daugiau nei puse ju gyvena Aucklande)... Bet uztai "susigavau" puikia ideja, kad reiketu atidaryti savo blog'o tinklapi. Ne vien todel kad dabar tai labai madinga ir visi taip daro, o dar ir todel, kad patapau baisia tingine ir suregzti savo draugams laiskeli sekasi vis sunkiau ir sunkiau. Tai sakau imsiu ir atsidarysiu tinklapi, tada visi draugai ir pazistami zinos visas mano naujienas, o ir man maziau rasliavos... Tai va, galima ir pradeti.
Naujieji irgi praejo be didesniu nuotykiu, sventem namie, su sveciais (buvo ateje Beno tevai ir Sarah su vyru). Vaikams leidom buti kiek nores, bet jiedu dvylikos nesulauke - nuejo miegot apie 11 vakaro (kita ryta Feliksiukas atsikele 11 ryto...). Jokiu dideliu saliutu nebuvo, nes pas mus griezta tvarka, limituotas pardavimas - bijo kad gaisru nesukeltu, tai tik truputi "papuskino" vienas kitas kaimynas, o i miesta nejom, nors ten tai buvo didesnis "pasisaudymas". Maistas tai buvo fantastiskas (kaip ir visada pasistenge Benas). Valgem toki slegtaini is bulviu su visokiu rusiu suriais ir rukyta sonine ir dar orkaitej iskepta. Na, o pagrindinis valgis buvo anties slaunele su labai skaniu vyno padazu ir svieziom bulvytem. Desertui visokios uogos (braskes, avietes, melynes) su morengais, ledais ir kremu. Visiskas apsivalgymas... Gaila nenufotkinau, nes buvo ne tik skanu bet ir ispudingai atrode. O va taip atrodem mes...
Mamai paskambinau jau issimiegojus, kita diena, (kai pas juos buvo 12-ka - fejerverkai taip saude, kad vos susikalbeti ejo, mama sake jos katinas vietos sau rasti negalejo... Ir tai kaime, o dideliuose miestuose jau net nekalbu - kas matet aprasykit). Taip ir pasibaige visos sventes, dar namie pabuvau pora dieneliu ir nuo Sausio 3 sedziu darbe. Benas dar atostogauja, vaikuciai irgi, tai "karaliauja" vyrai namie... Baisiai jiems pavydziu (Benui atgal i darba sausio 23, Sebastijono mokykla prasideda Vasario 7, na o Feliksiukas atgal i darzeli iskeliauja sausio 15.) Na, bet kai as penkias savaites lepinausi po kaitria Lietuvos saulute, Benas per lietu ir vetra i darba ejo... Tiesa, dabar kai man jau reikia dirbti - orai atsilo. Ir vakar is siandien jau buvo po 24 silumos ir net nevejuota. Jokios paguodos, vis tik, ofise sedint... Tai tiek kaip pirmam "blog'iukui". Lauksiu jusu komentaru, asmeniniu laiskeliu ir nuotrauku.
Po interneta narsyti irgi sunkiau, nes sedziu tokioj vietoj kur visi mato ka as veikiu (praeitam darbe turejau "saugia" vietele...) Na, bet panarsau kad visai neuzmigciau. Taigi, viena diena sugalvojau kad reikia panarsyti ir paziureti ar atsirado Naujojoj Zelandijoj nors koks lietuvis (po Rutos isvaziavimo "sudepresavau" ir "prisiekiau" su lietuviais "nedraugauti" (nes jie vis isvaziuoja atgal)...Na, bet dabar jau ziauriai pasiilgau lietuviu kalbos, ir cepelinu su kuo nera issivirt...) Taigi, narsiau, narsiau ir suradau kluba, su 16 nariu (dabar jau ir iskaitant mane). Dar su niekuom nesusipazinau, dar kazko laukiu (ko gero daugiau nei puse ju gyvena Aucklande)... Bet uztai "susigavau" puikia ideja, kad reiketu atidaryti savo blog'o tinklapi. Ne vien todel kad dabar tai labai madinga ir visi taip daro, o dar ir todel, kad patapau baisia tingine ir suregzti savo draugams laiskeli sekasi vis sunkiau ir sunkiau. Tai sakau imsiu ir atsidarysiu tinklapi, tada visi draugai ir pazistami zinos visas mano naujienas, o ir man maziau rasliavos... Tai va, galima ir pradeti. Trumpai apie Kaledas (nuotrauka zemiau is darbovietes Kaledinio baliaus). Praleidom puikiai, persivalgem (kepem kalakuta), vyno padauginom, bet buvo salta, tai sedejom viduj ir diskutavom apie "global warming"... 
Kol dar nelijo, visi (isskyrus mane) buvo iseje pasivaiksciot prie ilankos (sventem pas Sarah, Beno sese, o jos namai Titahi Bay tik 10 minuciu nuo vandenyno). As pasilikau "saugot" namu, nes nenorejau kad saltas vejas man plaukus darkytu... Kiek speju is nuotrauku ir is to kiek jie visi uztruko, pasivaiksciojimas buvo puikus, vaikai net pasimaude vandenyne, nors suaugusieji maciau po kelis megztinius buvo susivilke... Ir nesusirgo, kas svarbiausia, grudinasi nuo pat mazumes... Siaip tai nieko ypatingo tos Kaledos, bet - eglute graziai atrodo ir jausmas toks geras kai zinai kad i darba dar dvi savaites nereikes...
Kol dar nelijo, visi (isskyrus mane) buvo iseje pasivaiksciot prie ilankos (sventem pas Sarah, Beno sese, o jos namai Titahi Bay tik 10 minuciu nuo vandenyno). As pasilikau "saugot" namu, nes nenorejau kad saltas vejas man plaukus darkytu... Kiek speju is nuotrauku ir is to kiek jie visi uztruko, pasivaiksciojimas buvo puikus, vaikai net pasimaude vandenyne, nors suaugusieji maciau po kelis megztinius buvo susivilke... Ir nesusirgo, kas svarbiausia, grudinasi nuo pat mazumes... Siaip tai nieko ypatingo tos Kaledos, bet - eglute graziai atrodo ir jausmas toks geras kai zinai kad i darba dar dvi savaites nereikes... Visiems aciu kurie pasveikinot mus su Kaledom ir Naujaisiais ir atsiprasau visu kuriu as nepasveikinau, bet ta diena pagalvojau apie visus ir i visu sveikatyte mintyse (ir tikroveje) pakeliau tosta (uztai paskui taip galvele sukosi...)
Idedu keleta foto is Kaledu (vien vaikai, nes suauge labai jau nuobodziai atrode...)
Naujieji irgi praejo be didesniu nuotykiu, sventem namie, su sveciais (buvo ateje Beno tevai ir Sarah su vyru). Vaikams leidom buti kiek nores, bet jiedu dvylikos nesulauke - nuejo miegot apie 11 vakaro (kita ryta Feliksiukas atsikele 11 ryto...). Jokiu dideliu saliutu nebuvo, nes pas mus griezta tvarka, limituotas pardavimas - bijo kad gaisru nesukeltu, tai tik truputi "papuskino" vienas kitas kaimynas, o i miesta nejom, nors ten tai buvo didesnis "pasisaudymas". Maistas tai buvo fantastiskas (kaip ir visada pasistenge Benas). Valgem toki slegtaini is bulviu su visokiu rusiu suriais ir rukyta sonine ir dar orkaitej iskepta. Na, o pagrindinis valgis buvo anties slaunele su labai skaniu vyno padazu ir svieziom bulvytem. Desertui visokios uogos (braskes, avietes, melynes) su morengais, ledais ir kremu. Visiskas apsivalgymas... Gaila nenufotkinau, nes buvo ne tik skanu bet ir ispudingai atrode. O va taip atrodem mes... Mamai paskambinau jau issimiegojus, kita diena, (kai pas juos buvo 12-ka - fejerverkai taip saude, kad vos susikalbeti ejo, mama sake jos katinas vietos sau rasti negalejo... Ir tai kaime, o dideliuose miestuose jau net nekalbu - kas matet aprasykit). Taip ir pasibaige visos sventes, dar namie pabuvau pora dieneliu ir nuo Sausio 3 sedziu darbe. Benas dar atostogauja, vaikuciai irgi, tai "karaliauja" vyrai namie... Baisiai jiems pavydziu (Benui atgal i darba sausio 23, Sebastijono mokykla prasideda Vasario 7, na o Feliksiukas atgal i darzeli iskeliauja sausio 15.) Na, bet kai as penkias savaites lepinausi po kaitria Lietuvos saulute, Benas per lietu ir vetra i darba ejo... Tiesa, dabar kai man jau reikia dirbti - orai atsilo. Ir vakar is siandien jau buvo po 24 silumos ir net nevejuota. Jokios paguodos, vis tik, ofise sedint... Tai tiek kaip pirmam "blog'iukui". Lauksiu jusu komentaru, asmeniniu laiskeliu ir nuotrauku. 
