Vasario 16-osios susitikimas ir meilė iš pirmo žvilgsnio...

Vasario 16 savaitgalį mes su Benu praleidom Aucklende. Palikom vaikučius seneliams ir atskridom penktadienį ryte, nes norėjom po miestą pasivaikščioti, o taip pat į vieną Beno mėgstamą restoraną nueiti. Miestas tai buvo fantastiškas - labiau patiko nei tikėjausi. Jautėmės beveik kaip užsieny, nes oras buvo toks tropikinis, aplink visokiausi žmonės - indai, kiniečiai, korėjiečiai, japonai, rusai, skandinavai, lietuviai :) zelandiečiai ir taip toliau... Taip pat jautėmės truputį "iš kaimo", nes labai jau didelis tas Aucklendas palyginus su Velingtonu...

Penktadienio vakarą ėjom į restoraną Soul. Labai puikiai praleidom laiką. Kai Benas yra toks prisiekęs gurmanas ir visokių skanių patiekalų gamintojas, su juo einant į kokį nors restoraną visada prisiklausau įvairių pastebėjimų (pastabų), kaip tas ar kitas patiekalas visai ne i temą, lašiša perkepusi, ko nors trūksta arba apskritai, "jeigu aš šį patiekalą daryčiau, tai...." arba "jei tai būtų mano restoranas, tai...." Nu vienu žodžiu, retai kada jam kas įtinka. Na, šitas restoranėlis tai įtiko ir dar kaip. Labai skani žuvytė buvo Otas (angliškai Tutbot), taip pat ančiukas... Na, receptų neparašysiu, bet jei kada būsit Aucklende, labai rekomenduojam apsilankyti Soul. Baras ten irgi labai geras -Long Island Iced Tea buvo skaniausiai sutaisytas kokteilis kurį esu kada nors ragavusi... Teko pagirti barmeną Ricardo ir dar tipsų duoti. O grįžus tai net ir e-mailą parašiau menedžeriams ir jų restoraną bei darbuotojus išgyriau. Na, tikėsimės kad jei net ir nepadidins jiems algos, tai bent perduos linkėjimus iš labai patenkintų klijentų...

Na, o Vasario 16 nebūtų Vasario 16 jei nebūtume susitikę su Naujosios Zelandijos lietuvaičiais.

Iš tiesų tai buvau truputį supykus, nes oficialioji dalis buvo suorganizuota sekančią dieną (tuo pat metu kai mūsų lėktuvas jau skrido atgal į Velingtoną...), todėl nesutikau nė vieno senesnės kartos emigrantų. O ir Mūza Rubackytė ten buvo (nes kaip tik Naujojoj Zelandijoj koncertavo), ir NZ televizija visus filmavo ir per TV parodė... Na, gal kitais metais pasiseks. O kol kas apie tai galima pasiskaityti kitų lietuvių bloge, o tiksliau keliuose jų...
Taip pat, lietuvių vakarėlyje įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio.... Šaip tai tokia meile netikiu, bet šį kartą jis mane pavergė... Gražus toks, įdomus..........katinėlis... kurį nutapė Živilė. Linas jau buvo tą gražutį nusižiūrėjęs, todėl man teko jį išpirkti ir vežtis pas save i Velingtoną.
Labai ačiū Živilei, gal dar ką nutapys prieš išvažiuodama?..
Taigi, taip ir gyvenam... Dabar truputį liūdna, nes Danguolė išvažiavo penkiem mėnesiam į Lietuvą... Na, bet dirbam daug, nes labai norim algos padidinimo birželio mėnesį - kad ir mes galėtume į Lietuvą važiuot :)

Tatuiruotės

Na, po to kai Danguolė labai gražiai aprašė savo tatuiruotę, mes su Benu irgi pasimąstėm sau ir sakom - o kodėl gi ne, įdomu vis gi pabandyti. Pasidavėm mados šauksmui ir draugų įtakai...
Kaip Danguolė ir sakė - visai neskaudėjo... Na, o vaizdelis ant Beno rankos yra maždaug toks:

Maniškė tai nelabai spalvinga, na bet man visai nieko. Tikiuosi neišmes iš darbo (teks ilgom rankovėm dirbt...)

Taigi taigi, tikimės kad šios tatuiruotės dar ne paskutinės...

Vėl lietuviai

Draugai ir draugės Lietuvoj, kurie kartais užsukat į šitą puslapį turbūt pastebėjot kad jau keli mėnesiai iš manęs nebuvo nė pypt... Na, priežasties nerašymui kaip ir nėra (na, šiaip tai yra, bet nelabai svarbi...), niekur nebuvau išvažiavus, nors ir svajoju apie keliones... Gerai būtų paklajot po pasaulį viską metus kaip kad neseniai sutikti keliautojai is Lietuvos (kurie būtent jau ir apkeliavo pusę pasaulio per praejusius metus). Tos jų be galo įdomios kelionės po Azijos ir Okeanijos šalis sukėlė man didelį baltą pavydą, kuris privertė susimąstyt apie mano nuobodžią egzistenciją... Priėjau prie išvados, kad irgi taip norėčiau gyventi – na, gal nebūtinai keliauti, bet suardyti visus tuos rėmus į kuriuos mus gyvenimas kasdien spraudžia, išlysti iš savo dėžės, įkvėpti laisvo oro...
O kas tokio įdomaus pas mane nutiko? Atsirado dar lietuvių, ir gana nemažai. Na, daugiau nei pora lietuvių čia man jau yra daug... Taigi, turim dabar čia Zelandijoj mažą lietuvišką oazę... Pabėgam nuo anglų kalbos, bendraujam sau žemaitiškai (kol kas tik su Danguole ir Linu), kartu sau filmus žiūrim, barbekiu kepam... Čia pas mane su vėliavom pozavom, jau po barbekiu (buvo fotokonferencija...)Kadangi aš per savo apsileidimą labai ilgai neprisiruošiau apie visus šiuos įvykius parašyti, tai skaitykit apie mūsų BBQ Danguolės puslapyje .