Muzika

Visai neseniai vel pradejau grot pianinu, nors jis mano namie jau stovi 8 metus, o prie jo prisedus irgi nebuvau panasiai tiek pat... Kai truputi pagrojau (nors tiek as ten beatsimenu, juk po SPI jau praejo 14 metu...) pasijauciau tokia laiminga.... o gal tiesiog pasijutau kaip Lietuvoj, pries koki 14-18 metu... Muzikos galia... Taigi, pasizadejau vel po trupuciuka groti ir galbut net savo vaikucius pamokinti. O kol kas ieskau geros lietuviskos muzikos dusiai praskaidrinti. O cia, - keletas nuorodu:

http://www.youtube.com/watch?v=2a902p9tJzA

http://www.youtube.com/watch?v=OLiXY4K876Y&mode=related&search=

http://www.youtube.com/watch?v=gUbWU7SGFEk&mode=related&search=

http://www.youtube.com/watch?v=jjELYiw4-VI&mode=related&search=

http://www.youtube.com/watch?v=OiBDgSOHhdM&mode=related&search=


Jei zinot kokiu nuorodu i lietuviska muzika (kuri jums patinka ar yra specialiai jums brangi) tai atsiuskit, praskaidrinkit mano beveik rudenine nuotaika...)

Vasario 16-oji

Vasario 16 atejo ir praejo, ja svente tik lietuviu bendruomene Aucklende,o kadangi Velingtone lietuvu kaip ir nera (isskyrus mane ir mano nauja drauge Danguole), tai viskas praejo labai ramiai ir be jokio "patriotisko sklaidymosi"...
Lietuvos trispalve buvo iskelta virs pagrindinio Aucklendo simbolio Harbour Bridge.

Si tradicija prasidejo praeitais metais ir yra lietuviu bendruomenes Aucklende nuopelnas. Pasirodo, visu tautu atstovai gyvenantys Naujojoje Zelandijoje gali susitarti su vietine valdzia kad ju nacionaliniu svenciu dienomis (nepriklausomybes dienomis) butu iskelta tos salies veliava. Nezinau ar Kovo 11 -ta irgi ta veliava kels ar reikes "naturalios trispalves", kaip sioj nuotraukoj, laukti?..


Sekmadieni Aucklendo lietuviai organizavo lietuviu bendruomenes susiejima, bet cia ne is Vainuto i Silute nuvaziuot, net ne is Silutes i Vilniu - atstumai beprotiski (apie 750km i viena puse), tai teko "svesti" namie... Kiek zinau susirinko nemazai senosios kartos lietuviu, kurie cia jau koki 50 metu, atsinese visi lietuvisku valgiu, lietuviskai pasikalbejo (kas bemoka), tikriausiai padainavo liaudiskai ir tiek...

Na, mes su Danguole kovo 11-ta organizuojam Velingtonieciu lietuviu susitikima. Is pirmo karto cepelinu gal dar nevirsim, bet jei atsiras daugiau lietuviu, tai irgi kursim savo bendruomene, bus nors su kuo lietuviskus valgius darytis, nes Benas po paskutinio karto cepelinu net akyse matyti nenori...

Plaukai...

Pagaliau prisiruosiau nueit i kirpykla ir be jokiu dideliu dvejoniu vel nusikirpau plaukus - dar trumpiau nei praeita karta. Tai cia mano "makeover" nuotraukos - "pries tai".....






ir "dabar".....

Darbe sulaukiau daug komplimentu (daugiausiai tai is moteru...), visi spoksojo lyg pirma kart pamate ir visiems reikejo aiskint ta pacia istorija kodel as sumaniau tuos plaukus kirpt... Siaip tai Zelandijoj nera ilgu plauku mados - gana daug yra trumpaplaukiu, o daugiausia tai nesioja iki peciu ilgio plaukus. Per tokius vejus cia su ilgais plaukais kelio nematytum - viska ant akiu tuoj suverstu... Siaip tai as norejau dar trumpiau, bet kirpykloj atkalbejo, isaiskino kad tokia sukuosena labiau prie veido tiks... Taigi, kuri laika atrodysiu taip, o paskui matysim...

Vestuves

Vasario 2 diena buvom pakviesti i Beno pusseseres Fionos ir Leono vestuves.

Buvo penktadienis, tai ir is darbo pusei dienos isejom (cia tai buvo geriausia...). Pries tai visas dvi savaites laksciau, ieskojau sukneles pirkt, abi su drauge Lote (ji irgi ejo i vestuves, bet i kitas) isvaikstinejaom visas parduotuves bet nieko neradom. Cia tokia suknia rasti kad nebutu per daug kasdieniska ir nebutu per daug "baliska" tai labai sunku. Yra daug graziu vasariniu sukneliu, bet jos netinka tokiai progai, o rengtis kokia ten blizgancia iki zemes irgi nenorejom. Tiesa, labai daug moketi irgi nelabai troskom, tai abi numojom ranka ir pasiskolinom - as is svogierkos, o ji is drauges. Nezinau kaip Lote atrode, bet man mano sukne visai patiko. Aisku, irgi nebuvo per daug nieko ypatingo (gal tik tai kad svogierka pati ja pasiuvo), na bet zeme nesivilko ir buvo pakankamai sventiska.

Visa savaite lijo, tai galvojom reikes ir sketi pirkt toms vestuvems... Bet tas penktadienis tai buvo be galo grazus. Buvo be galo silta, be vejo, tiesiog "nezelandiskas" oras, tai sugrizo optimizmas ir gera nuotaika ( o tai jau buvo pradejes stogas vaziuot...). Tiesa, orai pradejo taisytis po nevykusios vasaros pradzios ir dabar yra visai nieko jau kokias tris savaites (su trumpom pertrauklelem). Zmoniu labai daug tai nebuvo, na gal kokie 80 -100. Vestuves vyko tokiam senam zelandiskam dvare (senovinis britu kolonistu pastatas), labai grazi aplinka, palmes, gelynai, pauksteliai ciulba - vienu zodziu buvo grazios vestuves lauke.

Kunigelis sutuoke jaunuosius tiesiog ant pievutes, nereikejo baznycioj misiose sedeti.

Susitikom daug Beno giminiu, su kai kuriais jo pusbroliais ir pusseserem ir as esu jau daug metu pazistama (vienas ju gyveno Londone kai mes ten gyvenom), tai buvo idomu. Tiesa, tas pusbroliukas irgi ruosiasi tuoktis, veda portugale, o vestuves bus Madeiroj. Pakviete, bet geriau butu nekvietes... nes labai jau norisi vaziuoti, bet kazin ar iseis - sitoks kelias iki tos Madeiros... Na, nieko, ziuresim kaip seksis, iki rugpjucio dar laiko yra. Taigi, smagios buvo vestuves, labai prisijuokem kai jaunosios tevas (pasikeisdamas su motina) sake kalba, jaunikis irgi prijuokino su savo kalba, o juokingiausias tipas tai buvo pirmasis pabrolys - ne tik is isvaizdos, bet ir siaip "linksmu plauciu" zmogus...

Pasokti irgi teko, nors daugiausiai laiko praleidom plepedami. Viskas praejo labai greitai - vidurnakti visi iskeliavo namo - niekas cia nesvencia per visa nakti... ir nedainuoja uzstales dainu... nekaria pirslio (turbut net nezino kas per daiktas tas pirslys...), vienu zodziu jokiu dideliu tradiciju nera. Aisku, lietuvisku (liaudisku) vestuviu niekas neastos, bet vis tiek... dar gerai kad tos vestuves ir is viso buvo, o tai dabar mazai kas tuokiasi, arba labai ilgai reikia laukti kol prisiruosia - daznai jau ir jaunuju vaikai buna paauge...

Daugiau nuotrauku bus elektroniniame albume.

Sveikiname!

Sveikiname Beno sese Sarah ir jos vyra Brada, kadangi sausio 31 diena jiems gime sunus Tobias.

Tai dar vienas berniukstis jau ir taip labai vyriskoj giminej - Beno tevams tai jau septintasis anukelis, sesi ju yra berniukai ir tik viena mergaite. Tikra betvarke...
Na, bet siaip tai ne viskas vyko pagal McBride'us - pirmiausia tai Sarai vienintelei nenusiseke su akusere, buvo ten visokiu nesusisnekejimu ir nesutarimu ir tai apsunkino visa reikala. Vienu zodziu nelabai buvo malonus procesas, daug streso ir asaru... Be to ji net tris dienas prasikankino kol pagaliau vargais negalais pagimde. Berniukas irgi gime gana mazas palyginus su kitais McBride'u kilmes atstovais - tik 3,5kg (visi kiti buvo virs 4kg, tame tarpe ir mergaite). Mazylis auga sveikas, kol kas nei i mama, nei i tete nepanasus...



Sebastijonas tai yra "apsestas" del to beibio, kai tik nuvaziuojam jis buna pati geriausia "aukle" pasaulyje, padeda Sarai sauskelnes pakeisti, atnesa ko paprasytas, nori ta vaika palaikyti, paglostyti ar tiesiog stovi ir spokso i ji mieganti loveleje. Sake ir mums reiketu dar vieno beibio, gerai butu sese tureti. Idomiausia tai yra pasiklausyt is kur mes ta bebi paimtume, nes jis yra labai "apsiskaites" ir zino ir kur vaikai atsiranda (gandru ir kopustu pasakom jo jau neapgausi). Na, kol kas teveliai apie tai nenori net girdeti, tegu dziaugiasi pusbroliais ir pusseserem - pazaidi, atgal atiduodi ir ramybe... Tiesa, as juokais pasiuliau "gal vezkimes Tobi namo?", tai jisai rimtu veidu paaiskino kad ne, jokiu budu, nes Sara verks... Stai taip. Daugiau nuotrauku rasit mano elektroninuose foto albumuose...