He Karakia
Whakataka te hau kit e uru
Whakataka th hau kit e tonga
Kia makinakina ki uta
Kia mataratara ki tai
Kia hi ake an ate atakura
He tio, he huka, he hauhu
Tihei mauri ora!
Cease the winds from the west
Cease the winds from the south
Let the breezes blow over the land
Let the breezes blow over the ocean
Let the red tipped dawn come with a sharpened air
A touch of frost, a promise of a glorious day.
penktadienis, balandžio 20, 2007
trečiadienis, balandžio 11, 2007
Gimtadienis!
Na, va, branguciai, praejo mano gimtadienis, niekam ne paslaptis kad "sukakojo" 35 metai, esu paciam zydejime, taip sakant...

Labai aciu visiems kas pasveikinot, labai malonu buvo gauti jusu emailus ir SMS. Gimtadieni atsvenciau labai puikiai, siemet jis sutapo su Velykom, tai buvo keturios laisvos dienos, pakankamai laiko po baliaus atsigauti... Su draugais atsvenciau savaite anksciau, nes dauguma ruosesi velykini savaitgali kur nors isvaziuoti, tai teko prisitaikyti prie ju. Susirinko gana nemazai zmoniu, buvom gal 17 is viso, o tarp ju trys lietuviai, visi Velingtonieciai. Na, bet lietuviai tai zelandams patiko (esam visapusiskai faini zmones), o ypac jie buvo suzaveti lietuviska duona su cesnaku... Taigi, valgem, gerem ir plepejom iki velumos, sokiu nebuvo, nes seimininke (as) pries savaite buvo nusiritusi laiptais ir susitrenke nugara (pirdikauli, kaip kad Danguole issireiske), tai vos paslinkau ir dziaugiausi kad nors paslinkau.... Geras buvo baliuks ir tvarkymo daug po to nebuvo, nes zmones civilizuoti, namu nenuverte... Visai kitas dalykas kai susirinko seimyna mano gimtadienio ir Velyku svest! Vaiku visas burys - dabar jau sesi vaikstantys ir tik vienas dar nevaikstantis, bet labai daug rekiantis - tai buvo viskas aukstyn kojom apversta per kelias minutes. Ir taip visa gimtadieni praleidau namus tvarkydama, o tie pirdilninkai kai prasinese, tai kaip uraganas... Na, bet nepaisant vaiku triuksmo ir zyzimo viskas kitkas buvo nuostabu - geles, sampanas, dovanos, kaip ir priklauso. Taigi, ilgiausiu metu ilgiausiu, o kita gimtadieni svesim uz penkiu metu...
Labai aciu visiems kas pasveikinot, labai malonu buvo gauti jusu emailus ir SMS. Gimtadieni atsvenciau labai puikiai, siemet jis sutapo su Velykom, tai buvo keturios laisvos dienos, pakankamai laiko po baliaus atsigauti... Su draugais atsvenciau savaite anksciau, nes dauguma ruosesi velykini savaitgali kur nors isvaziuoti, tai teko prisitaikyti prie ju. Susirinko gana nemazai zmoniu, buvom gal 17 is viso, o tarp ju trys lietuviai, visi Velingtonieciai. Na, bet lietuviai tai zelandams patiko (esam visapusiskai faini zmones), o ypac jie buvo suzaveti lietuviska duona su cesnaku... Taigi, valgem, gerem ir plepejom iki velumos, sokiu nebuvo, nes seimininke (as) pries savaite buvo nusiritusi laiptais ir susitrenke nugara (pirdikauli, kaip kad Danguole issireiske), tai vos paslinkau ir dziaugiausi kad nors paslinkau.... Geras buvo baliuks ir tvarkymo daug po to nebuvo, nes zmones civilizuoti, namu nenuverte... Visai kitas dalykas kai susirinko seimyna mano gimtadienio ir Velyku svest! Vaiku visas burys - dabar jau sesi vaikstantys ir tik vienas dar nevaikstantis, bet labai daug rekiantis - tai buvo viskas aukstyn kojom apversta per kelias minutes. Ir taip visa gimtadieni praleidau namus tvarkydama, o tie pirdilninkai kai prasinese, tai kaip uraganas... Na, bet nepaisant vaiku triuksmo ir zyzimo viskas kitkas buvo nuostabu - geles, sampanas, dovanos, kaip ir priklauso. Taigi, ilgiausiu metu ilgiausiu, o kita gimtadieni svesim uz penkiu metu...
trečiadienis, kovo 28, 2007
Velingtonieciu lietuviu susitikimas
Pagaliau susitikau su Velingtone gyveneciais lietuviais. Kol kas musu visai nedaug, tik trise, nors zinom, kad yra dar nors pora lietuviu tik dar nepavyko susipazinti. Susitikom ne Kovo 11 kaip buvom planave, bet kovo 21, viename viesbutyje kuriame buvo apsistojusi turistu grupe is Lietuvos. Kitaip sakant du kiskius vienu suviu nusovem, nes mes trise susipazinom, o be to dar pabendravom su lietuviais turistais, kuriuos lydejo Lietuvos garbes konsulas Naujojoje Zelandijoje Jurgis Peciulaitis. Stai sioje nuotraukoje stovim is kaires: Danguole, konsulas Jurgis, as ir Linas.
Faina buvo pabendrauti, turistai musu vis klausinejo kaip mes i Zelandija papuolem, ka cia veikem, kiek ilgai gyvenam, ar patinka, vienu zodziu visko is eiles, na, o as eilini karta gavau "pylos" kad nemokau vaiku lietuviskai... Na, o mums rupejo lietuviskai paplepeti ir suzinoti kas juos i tokias tolybes nunese. Pasirodo, jie visi kazkaip susije su Vilniaus Gedimino Technikos Universitetu (darbuotojai ir ju zmonos/vyrai), o keliauja jie kasmet vis i kitas salis. Kiek supratau Naujoji Zelandija jiems patiko, nors praleido jie joje gal tik apie 5 dienas, per kurias praktiskai net paciu izymiausiu vietu neimanoma aplankyti... Kalbejausi su tokiu zmogum kilusiu is Pagegiu kuris pazista Algimanta Lieki is Vainuto, ta kuris parase knyga apie Vainuta ir dalyvavo Vainuto jubiliejaus sventeje. Koks mazas pasaulis, kad net tokioj tolimoj saly gali sutikti zmoniu kurie ne tik kile is to paties rajono, bet ir pazista kazka is tavo gimtojo kaimo...
Musu konsulas tai saunuolis, puikiai kalba lietuviskai, nors cia atvyko po karo budamas vos 7 metu. Beje, jo vaikai irgi lietuviskai nekalba, taip kad galima man ramiau atsipusti... Sioje nuotraukoje as su Linu, jis kompiuteriu programuotojas, (o Danguole yra medicinos sesuo).
Danguole su lietuviais turistais:
Taigi, kursime lietuviu kluba Velingtone, nors konsulas ir pasakoja kad Auklande daugiau lietuviu. Na, ka padarysi, kiek bus su tiek ir draugausim... Svarbu kad nors porele yra, vadinasi ir cepelinu bus ir lietuviskos kalbos...


