Lietuviai Naujojoje Zelandijoje

Neseniai atradau praeitų metų straipsnelį apie Naujosios Zelandijos Policijoje dirbantį lietuvį. Gal ir jums bus įdomu paskaityti. Nuoroda čia.

Neseniai atrasta muzika

Nors Jurga Šeduikytė išleido savo debiutinį albumą Aukso Pieva 2005-ais aš tik dabar atradau jos muziką. Pirmoji išgirsta daina (ir pamatytas videoklipas) tiesiog užbūrė. Tai nuo tos dienos įsirašau į Jurgos fanų klubą:

My mad husband and his capon

Pas Beną darbe yra toks intranetinis puslapis kuris vadinasi "General Babble", na tai ten visi darbuotojai gali dėti visokius skelbimus arba šiaip pastebėjimus ir paplepėjimus (na, ir turi biurokratai laiko tokiems dalykams :)) Tai va, ten Benas buvo įdėjęs tokį "juokelį" kur klausė gal kas žino kaip iškastruoti gaidį, kad būtų galima pagaminti Capon (lietuviškai "vištgaidis"). Capon aprašymas Vikipedijoje teigia kad:

A capon is a rooster (cockerel) whose reproductive organs have been removed at a young age (caponization). Typically, the castration is performed when the chicken is between 6 and 20 weeks old.The benefits to this process are non-aggressive males that produce ample, tender, chicken-flavored meat when butchered, and as such are a choice poultry meat in some locales. These chicks are surgically de-sexed at three weeks of age to neutralize the muscular development of the birds and contribute to the tenderness and flavor of mature birds. The birds are well-fed for about 16 weeks until they weigh 8-10 lbs. This is double the life span of conventional chickens, adding to the cost, but making the birds more of a special dinner centerpiece. The long growing process naturally produces a high-weight bird with well-marbled meat. Cooking capons takes the same attention and care as growing them. They are often slow-roasted and make an ideal holiday treat.

Na, po to buvo net keletas grąsinimų apskųsti Beną gyvūnų teisių apsaugininkams, nes pasirodo, ne pas visus rastas jumoro jausmas :)

Kai aistros šiek tiek aprimo, ir jau vėl buvo galima drąsiai apie Capon prabilti, Benas įdėjo į tą tinklapį šią nuotrauką su aprašymu:

About a year or so ago I made a posting on this site asking if anyone knew how to castrate a rooster, I wanted to make some Capon – the spectacular culinary treat that graces the tables of Europe on special occasions. Well I got a number of replies but none of them were any help – bureaucrats I suppose. But like the little engine that could I just kept on going, and at last, 55 roosters later, success!

As you can see from the photo, I finally bred one to full size. Ironically, that capon, plucked, gutted and ready to roast, clocked in at 5.5kg. In Chicken speak “he’s” a size 55. As a point of comparison, next to “him” is a Rangitiki Free Range (I like my birds to have lived a little) size 14 chicken. Pathetic, isn’t it?

I got quite attached to “him” as he survived and then fattened away, so attached, I named him Eugene (the Eunuch). Eugene was ostensibly free range, but in reality “he” sat under a tree and ate, occasionally looking confusingly at the chooks (I don’t think Eugene dreamed of being King Cock), but most often opening his beak and asking me to drop something in. the only time “he” ever ran more than 5 metres was when “he” was stealing food off the chooks. I was almost sad to see ol’ Eugene go, but once that big bird was served, I couldn’t even remember those sad brown eyes.

I reckon I got it mastered now, and I learnt a few things along the way that should help me expand production (for example, if you stress a brooding chook she’s more likely to pop out Rooster eggs). Hopefully it wont be long until I can offer them up for sale on these very pages.

Šį kartą buvo sureaguota ne taip jautriai, atrodo buvo tik vienas grąsinimas paskųsti gyvūnų teisiu apsaugai. Atrodo pagavo žmonės apie ką čia. Vienas net įdėjo tokią nuotrauką kaip atsakymą:

"Gailiesi kad valgei tą elnieną?"

Naujosios Zelandijos lietuvių susitikimas

Na, galvojau aprašyti paskutinį lietuvaičių susitikimą bet kadangi Danguolė ir Živilė taip vaizdingai viską apibūdino nusprendžiau kad geriau nesugalvosiu, todėl įdedu nuorodas į šiuos du puslapius:

Danguolės "IV lietuvių susitikimas - Waikanae" ir

Živilės "Reikorangi avys arba savaitgalis Zelandijoje"

Lietuviai Naujojoje Zelandijoje

Įkeliu straipsnio apie Igną nuorodą. Gal bus įdomu sužinoti, kad lietuvių čia yra ir daugiau - ir labai šaunių lietuvių, tarp kitko :)

http://www.vakarai.us/news/130/ARTICLE/7515/2008-12-04.html

Laukite daugiau naujienų, nes Vasario 7 dieną vėl organizuojamas Naujosios Zelandijos lietuvaičių susitikimas.

Su Naujaisiais!

Sveikinu visus sėkimingai sulaukusius 2009-tųjų metų. Linkime jums sveikatos, sėkmės, dvasinės ramybės, tegu šie metai būna įsimintini gerais darbais, aukštais pasiekimais, linksmais nuotykiais. Būkit laimingi.

O štai čia - mano "nykštukai" 2009-ųjų pradžioj...

Nuoga...

Vėl svaigstu nuo paveikslų... Kaip Živilės ir Lino draugas FK išsireiškė - esu viena iš tų "nučiuožusių"...

Bet žiūrėkit kokį nuostabų paveikslą "susižvejojau" šiandien ant Trade Me.

Įsimylėjau tai panašiai kaip Živilės Katiną... Galės dabar abu ant tos pačios sienos "draugauti"...

"Tight Spot"

Štai tokį vaizdelį mes vakar stebėjom pro savo namo langus:

O kitą dieną Velingtono laikraštis "Dominion Post" išspausdino šį straipsnelį:

Finding a car park in Wellington can put drivers in some precarious positions

But the driver of this vehicle wasn't behind the wheel when it careered down her driveway while she got out to check the mail at her Newlands property just after 5pm yesterday.

Neighbours said they heard a crash and rushed to see what had happened, and found the car "on its nose".

"She was so lucky that no one was injured," one witness said.

A neighbour who was hanging her washing out at the time of the incident said that she saw the wayward car crash into the woman's house.

Neighbours thought the driver had put the handbrake on but it had failed, causing the car to roll down the steep driveway into the Cheltenham St property.

Two fire engines and two ambulances attended and a crane was called in to remove the car from its insecure position. An ambulance spokeswoman confirmed that no one was hurt.

Taigi, būna ir taip. Istorijos moralas: nebūkit tinginiai ir pašto dėžutę pasitikrinkit jau saugiai pastatę mašiną į garažą.

Vakarykštis įvykis mūsų gatvėje man priminė mano liūdną nuotykį su priekaba, kuri sulaužė man raktikaulį irgi taip nuo kalnelio riedėdama... Tada tai važiavau "pasivažinėt su greituke, o greitosios gydytojai dar ir per dantį mane patraukė, atsieit visą balioną tų "stebuklingųjų dujų" sukvėpavau...

Mano istorijos moralas toks: neklausykit stipriosios lyties atstovų kurie bando jus įtikinti, kad įmanoma dviese į kalnelį užstumti gana nemažą priekabaitę pilną žemių...

Laimingų Šventų Velykų

Su Šventom Velykom, Priecīgas Lieldienas, Häid Lihavõttepühi, Gelukkig Paasfeest, Frohe Ostern, Gleðilega Paska, God Påske .

Daug sveikatos, laimės ir sėkmės jums mano draugai, išsibarstę po pasaulį. Velykos, Kalėdos ar kitos didelės šventės - galvoju apie jus. Būkit laimingi :)

Mėgstamiausia daina šiandien

Tiesiog fantastika. Ypač jei jau matėte "Six feet under". Rekomenduoju. Apie gyvenimą....

Kerpam plaukus

Šiandien buvau kirpykloj pas savo nuostabiąją kirpėją, kuri kaip ir visada labai fainai apkirpo, o dar priedo ir tokį skalpo masažą padarė... Liux... Įdėjo kelias šviesias sruogeles, bet jų beveik nesimato - kitąkart net laiko tam nešvaistysiu... O bendrai tai esu labai patenkinta. "Blue Cactus" vadinasi jei kas ieškot gerų kirpėjų Velingtone. Aš pas juos einu jau daugiau nei metai ir keisti net nežadu.Grįžtant namo autobuso vairuotojas vairavo kaip koks manijakas... Galvojau apsiversim ir niekas manęs su šia nuostabia ševeliūra nepamatys... Na, bet parvažiavom. Išlipant "ačiū" nesakiau, o gal reikėjo pasakyti "thank you for bringing me back in one piece..."

Operacinė ant ratų arba kaip Feliksiukui "orchidėjas" operavo

Na, gal reikėtų pradėti nuo "orchidėjų"... Labai jau fainas pavadinimas, beveik ir romantiškas... Tačiau išvertus iš graikų kalbos (orkhis) reiškia sėklides... Na, bet man "orchidėjos" gražiau skamba :)
Taigi, tos "orchidėjos" Feliksiukui gimus ėmė ir liko jo pilvelyje, vietoj to kad keliautų į "ten kur priklauso". Atsimenu, kaip jį dar tik savaitės amžiaus siuntė tirti ultragarsiu, nes norėjo įsitikinti, kad jis tikrai berniukas, o ne berniukas paviršiuj, o mergaitė viduj (atrodo hermafroditais tokie žmonės vadinami). Prietaringa bobutė pasakytų, kad čia iš mano didelio noro turėti mergaitę viskas pas Feliksiuką susivėlė, na, bet mes prietarais netikim, o be to, kai jau gimsta, tai augini kas gimė ar tai būtų berniukas, ar mergaitė ar mažas hermafroditas...
Na, ultragarsis nustatė, kad tikrai berniukas ir kad "orchidėjos" dar tik pakeliui į "ten kur priklauso". Liepė laukti ir porą kartų siuntė į ligoninę tikrintis ar jau atkeliavo. Bet tos "orchidėjos" net nemanė viso kelio keliaut nes užstrigo. Taigi, pagaliau sulaukėm savo eilės operacijai ir Feliksiukui padarė abiejų pusių orchidopeksiją. Bet įdomiausia tai buvo tai, kad operaciją darė operacinėje ant ratų (mobile surgical bus):

Visai nieko, buvau ir aš vidun užėjus (reikėjo Feliksiuką palaikyti kol užmigdė). Labai puikiai viskas įrengta, niekuo nuo ligoninės operacinės nesiskiria, tik galbūt tiek, kad ne toks didelis plotas. Bet kadangi tokia operacinė ant ratų naudojama tik nedidelėms operacijoms, tai labai daug medikų ir nedalyvauja. Tai yra puiki idėja Naujajai Zelandijai, kur ne kiekvienam miestely rasi ligoninę, o atstumas iki artimiausios ligoninės gali būti labai tolimas. Na, mes tai iš Velingtono važiavom į Paraparaumu (apie 80 kilometrų), nors Velingtone yra net pora ligoninių (neskaitant privačių). Na, bet universitetinėse ir kitose didelėse ligoninėse problema yra ta, kad operacinės dažniausiai yra užimtos sudėtingų operacijų, o be to, planuotos operacijos dažnai atšaukiamos, jei atsiranda neplanuotų, skubių operacijų. O operacinėj ant ratų to nenutinka, nes ji ir yra skirta tik planuotoms nedidelėms operacijoms. Na, Feliksiuko "nedidelė" operacija užtruko apie dvi valandas, nes dar ir išvaržėlių porą rado, o nuo atvykimo į vietą iki išvykimo namo praėjo keturios valandos. Labai ilgai atsibudinėjo mažasis, nes kadangi operacija užtruko ilgiau nei paprastai, tai jam davė morfijaus, o nuo jo tai žiauriai miegas ima (teko porą kartų "naudoti" kai apendicitą pjovė ir kai raktikaulį susilaužiau). Dabar sėdžiu su Feliksiuku namie iki savaitės pabaigos, oi kaip liuks, kai nereikia į darbą...

Taigi, beveik visa šeimyna dabar yra pabuvojus ligoninėj operacijoms išskyrus, žinoma, Beną. Jis tikras sveikuolis, net plombos nė vienos dar neturi ir neįsivaizduoja ką reiškia dantį gręžti ar traukti. Gal jis koks ateivis iš kitos planetos? Na, bet ne, buvo ranką susilaužęs prieš 8 metus... Viskas tvarkoj...

"Undinėlė" aka Kingfish

Štai kokią "undinėlę" Benas "sugavo" tiesiai iš Murray rankų... (Kas nežino, Murray yra Danguolės vyriukas, prisiekęs žvejys, o dabar jau ir įrašytas į Beno labiausiai gerbiamų asabų sąrašą...)

Na nuotraukoj matosi Benas labai didžiuojasi - vis tik tokia didelė žuvis ir jam teko garbė ją išmėsinėt, kauliukus išnarstyt ir pagaminti štai tokį, labai labai skanų patiekalą:

Taip pat dalis šios kingžuvės buvo suvartota kai Vilmis ir Linas atvažiavo pas mus pietų, o kita dalis nukeliavo į šaldiklį ir mus dar maitins ne vieną kartą. Na, šaunuolis tas Murray - please catch more fish, we are happy to come and get it :) Ačiū, ačiū, ačiū!

Vasario 16-osios susitikimas ir meilė iš pirmo žvilgsnio...

Vasario 16 savaitgalį mes su Benu praleidom Aucklende. Palikom vaikučius seneliams ir atskridom penktadienį ryte, nes norėjom po miestą pasivaikščioti, o taip pat į vieną Beno mėgstamą restoraną nueiti. Miestas tai buvo fantastiškas - labiau patiko nei tikėjausi. Jautėmės beveik kaip užsieny, nes oras buvo toks tropikinis, aplink visokiausi žmonės - indai, kiniečiai, korėjiečiai, japonai, rusai, skandinavai, lietuviai :) zelandiečiai ir taip toliau... Taip pat jautėmės truputį "iš kaimo", nes labai jau didelis tas Aucklendas palyginus su Velingtonu...

Penktadienio vakarą ėjom į restoraną Soul. Labai puikiai praleidom laiką. Kai Benas yra toks prisiekęs gurmanas ir visokių skanių patiekalų gamintojas, su juo einant į kokį nors restoraną visada prisiklausau įvairių pastebėjimų (pastabų), kaip tas ar kitas patiekalas visai ne i temą, lašiša perkepusi, ko nors trūksta arba apskritai, "jeigu aš šį patiekalą daryčiau, tai...." arba "jei tai būtų mano restoranas, tai...." Nu vienu žodžiu, retai kada jam kas įtinka. Na, šitas restoranėlis tai įtiko ir dar kaip. Labai skani žuvytė buvo Otas (angliškai Tutbot), taip pat ančiukas... Na, receptų neparašysiu, bet jei kada būsit Aucklende, labai rekomenduojam apsilankyti Soul. Baras ten irgi labai geras -Long Island Iced Tea buvo skaniausiai sutaisytas kokteilis kurį esu kada nors ragavusi... Teko pagirti barmeną Ricardo ir dar tipsų duoti. O grįžus tai net ir e-mailą parašiau menedžeriams ir jų restoraną bei darbuotojus išgyriau. Na, tikėsimės kad jei net ir nepadidins jiems algos, tai bent perduos linkėjimus iš labai patenkintų klijentų...

Na, o Vasario 16 nebūtų Vasario 16 jei nebūtume susitikę su Naujosios Zelandijos lietuvaičiais.

Iš tiesų tai buvau truputį supykus, nes oficialioji dalis buvo suorganizuota sekančią dieną (tuo pat metu kai mūsų lėktuvas jau skrido atgal į Velingtoną...), todėl nesutikau nė vieno senesnės kartos emigrantų. O ir Mūza Rubackytė ten buvo (nes kaip tik Naujojoj Zelandijoj koncertavo), ir NZ televizija visus filmavo ir per TV parodė... Na, gal kitais metais pasiseks. O kol kas apie tai galima pasiskaityti kitų lietuvių bloge, o tiksliau keliuose jų...
Taip pat, lietuvių vakarėlyje įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio.... Šaip tai tokia meile netikiu, bet šį kartą jis mane pavergė... Gražus toks, įdomus..........katinėlis... kurį nutapė Živilė. Linas jau buvo tą gražutį nusižiūrėjęs, todėl man teko jį išpirkti ir vežtis pas save i Velingtoną.
Labai ačiū Živilei, gal dar ką nutapys prieš išvažiuodama?..
Taigi, taip ir gyvenam... Dabar truputį liūdna, nes Danguolė išvažiavo penkiem mėnesiam į Lietuvą... Na, bet dirbam daug, nes labai norim algos padidinimo birželio mėnesį - kad ir mes galėtume į Lietuvą važiuot :)

Tatuiruotės

Na, po to kai Danguolė labai gražiai aprašė savo tatuiruotę, mes su Benu irgi pasimąstėm sau ir sakom - o kodėl gi ne, įdomu vis gi pabandyti. Pasidavėm mados šauksmui ir draugų įtakai...
Kaip Danguolė ir sakė - visai neskaudėjo... Na, o vaizdelis ant Beno rankos yra maždaug toks:

Maniškė tai nelabai spalvinga, na bet man visai nieko. Tikiuosi neišmes iš darbo (teks ilgom rankovėm dirbt...)

Taigi taigi, tikimės kad šios tatuiruotės dar ne paskutinės...

Vėl lietuviai

Draugai ir draugės Lietuvoj, kurie kartais užsukat į šitą puslapį turbūt pastebėjot kad jau keli mėnesiai iš manęs nebuvo nė pypt... Na, priežasties nerašymui kaip ir nėra (na, šiaip tai yra, bet nelabai svarbi...), niekur nebuvau išvažiavus, nors ir svajoju apie keliones... Gerai būtų paklajot po pasaulį viską metus kaip kad neseniai sutikti keliautojai is Lietuvos (kurie būtent jau ir apkeliavo pusę pasaulio per praejusius metus). Tos jų be galo įdomios kelionės po Azijos ir Okeanijos šalis sukėlė man didelį baltą pavydą, kuris privertė susimąstyt apie mano nuobodžią egzistenciją... Priėjau prie išvados, kad irgi taip norėčiau gyventi – na, gal nebūtinai keliauti, bet suardyti visus tuos rėmus į kuriuos mus gyvenimas kasdien spraudžia, išlysti iš savo dėžės, įkvėpti laisvo oro...
O kas tokio įdomaus pas mane nutiko? Atsirado dar lietuvių, ir gana nemažai. Na, daugiau nei pora lietuvių čia man jau yra daug... Taigi, turim dabar čia Zelandijoj mažą lietuvišką oazę... Pabėgam nuo anglų kalbos, bendraujam sau žemaitiškai (kol kas tik su Danguole ir Linu), kartu sau filmus žiūrim, barbekiu kepam... Čia pas mane su vėliavom pozavom, jau po barbekiu (buvo fotokonferencija...)Kadangi aš per savo apsileidimą labai ilgai neprisiruošiau apie visus šiuos įvykius parašyti, tai skaitykit apie mūsų BBQ Danguolės puslapyje .

Statistika palyginimui

Ėmiau ir sugalvojau padaryti šiokį tokį palyginimą tarp Lietuvos ir Naujosios Zelandijos, tai surinkau kiek radau duomenų per vieną vakarą ir užpildžiau va šią lentelę. Žinoma, jei ką neteisingai suminėjau tai prašau rašykit ir ištaisykit, o jei dar kokie duomenys būtų įdomu tai irgi rašykit, paieškosiu. Žinoma, čia ta lentelė gali dar daug plėstis ir laikui einant bandysiu dar kokių įdomių faktų paieškoti, na bet pradžiai gal bus įdomu.

http://jurga-nz.lifelogger.com/492048

(Kadangi šitame bloge neleidžia lentelių daryti, tai teko dar vieną blogą atsidaryt)...

Šukuosenos darbe...

Po to kai aš prieš kelis mėnesius nusikirpau plaukus, net dvi bendradarbės nuėjo ir lygiai taip pat arba labai panašiai apsikirpo... Na, ką būtų galima pasakyti? Vadinasi gerai vis tik atrodau su savo šukuosena, už tai ir kopijuoja kas netingi...

Keletas neblogų filmų

Kartas nuo karto netyčia užeinu gerų filmų - paskutinysis tai buvo "Pan's Labyrinth", nežinau kaip lietuviškai išvertus, gal "Pano Labirintas" (na, lietuviškai ne visada viskas pažodžiui išverčiama...). Labai geras filmas, rekomenduoju pamatyt. Taip pat labai aptiko "Babel", "Crash", "Hotel Rwanda", "Constant Gardener" ir visai ne į temą "Bad Boy Bubby". Jei prisiminsiu ką dar geresnio esu mačius tai parašysiu.
O kas dėl muzikos, tai vis dar labai patinka "Crowded House", taip pat "Goldenhorse" ir Bic Runga - visi NZ-iečiai. Rasit jų dainų youtube, o čia kelios iš mano mėgstamiausių:

http://www.youtube.com/watch?v=VHjT3CHvg-c&mode=related&search=

http://www.youtube.com/watch?v=_a1try9_sZo

http://www.youtube.com/watch?v=-C1yNyiUmF4&mode=related&search=

Na, tikriausiai esu senamadiška kas dėl muzikos, bet kam čia rūpi, man patinka ir tiek, nu širdžiai neįsakysi...

O va čia tai ir muzika ir filmas - viskas puiku...

http://www.youtube.com/watch?v=k-ZFDsgsJsc&mode=related&search=

Katės

Taigi, nutiko čia pas mus toks dalykėlis - namie apsigyveno keletas pelyčių... Iš pradžių jautėmės saugiai - galvojom juk du katinai namie, tikrai nebus jokių problemų.

Štai mano "gražuoliai"...

Bet ką jūs, prabėgo mėnuo, du... pelytės ir toliau sau šeimininkauja po namelius, šika (atsiprašant) kur papuolė, neįmanoma... Tai pagaliau nusipirkom pelėms spąstukus ir užtaisę tą aparatą pradėjom laukti... Ilgai laukt net nereikėjo, gal už kokių dešimties minučių spąstukai paukštelėjo ir viena iš pelyčių iškeliavo į dausas... Antroji pasekė pirmosios pėdomis už kokio pusvalandžio... Sekančią dieną sugavom dar vieną porelę, o dar kitą dieną paskutinį peliūkštį - iš viso penkios riebios pelės... Galvojom katinai veltėdžiai, ir už ką mes juos čia šeriam, jau galvojom kaip čia juos nubaudus, bet... Kai po paskutinės pelės sugavimo praėjus dienai mes po darbo grįžom namo, po stalu valgomajam gulėjo didžiulė, riebi žiurkė...

Katinai tikriausiai nusprendė, kad nėra čia ko terliotis su mažais peliūkščiais - geriau iš karto riebią žiurkaitę griebt...